Akvilės ir Justo vestuvės

-Koks tavo vardas?
-Elenutė. O koks tavo?
-Akvilė. Davai draugaujam?
-Davai.
...tai buvo dviejų pirmokių pašnekesys rugsėjo 1 dieną daugiau nei prieš devyniolika metų. Gera pagalvoti, kad per tiek laiko sugebėjom išsaugoti draugystę.
Gal todėl atrodo, kad Akvilės ir Justo susipažinimo istorija siekia antikos laikus, nors tikrai ne tokius antikinius apie kokius rašiau aukščiau, - daug smagių istorijų būta jų meilės kelyje.

Atsimenu kaip Akvilė stebėjosi kam reikalinga santuoka kai gerai ir be jos, kuomet daugiau nei prieš metus į ją žengiau aš, ir negalėjau atsigrožėti kaip tos nuostabos neliko nė kruopelės kai ji Justui sakė TAIP Dievo akivaizdoje. Tik pasiryžimas ir begalinė meilė spinėjo jųdviejų akyse. Tokios gražios ir nuoširdžios ceremonijos dar neregėjau - juk nedažnai Dievo namuose tenka išgirsti jaunųjų meilės prisipažinimus ir priežastis KODĖL jie nori susieti savo gyvenimus. Tai tiesiog užima kvapą! Kunigėlis dar pergyveno, kad viskas taip paprastai, o aš eilinį kartą įsitikinau, kad visas grožis ir slypi paprastume!

Akvile ir Justai tausokit ir puoselėkit tai ką turit! ..malkelę po malkelės ;)

Ir kai būsit Šri Lankoj būtinai paglostykit kokią bezdžionėlę ir už mane :)
Gražios dienos!
E.






























Daugiau nuotraukų paspaudus PLAY:





Beje, aš visai nebijojau šios atrakcijos, čia tik šiaip veido raumenis netyčia pasitempiau :))))